Kai rūpi ne manikiūras

Sveiki!

VTB Vieningosios lygos sezonas baigėsi. Naujasis turnyro formatas, kuriame kovėsi 16 į grupes nepadalintų komandų, pasiteisino: reguliarusis sezonas buvo pats įdomiausias per visą lygos istoriją. Čempionų titulą, kaip jūs žinote, vėl iškovojo CSKA.

Taip, iš atkrintamųjų varžybų daugelis specialistų tikėjosi daugiau, tačiau maskviečių mašina iš kelio žygiuodama link finalo 3:0 nušlavė ir „Astana“, ir „Nižnij Novgorod“. Tuo metu kitoje pusfinalio serijoje tarp „Lokomotiv-Kuban“ ir „Chimki“ užfiksuota tikra penkių mačų drama. Kovingas Chimkų kolektyvo charakteris vertas pagarbos. Nors kamavo traumuos ir nuovargis, Rimo Kurtinaičio auklėtiniai vis tiek prasibrovė į finalą.

Visgi jėgų lemiamoms dvikovoms su CSKA nebepakako. „Armiečiai“, žaidę lygiai taip pat stabiliai kaip ir anksčiau, užtikrintai laimėjo seriją, kurioje pakako trijų rungtynių. Čempionatas baigėsi Chimkuose, kur CSKA krepšininkai ant parketo laistėsi nugalėtojų šampanu ir šventė pergalę.

Kalbant apie šio sezono herojus, visų pirma išskirti verta Andrejų Voroncevičių. Čempionato metu jis ne kartą pateko į simbolinius mėnesio penketukus, o specialistai jį išrinko geriausiai besiginančiu turnyro krepšininku ir geriausiu lygoje Rusijos žaidėju. Viskas baigėsi tuo, kad Andrejus tapo ir atkrintamųjų varžybų MVP.

Labai malonu, kad Voroncevičius demonstravo aukšto lygio žaidimą ir atsiskleidė visu gražumu. O dar kažkas sako, kad reikia sugriežtinti legionierių limitą... Nemaišykite futbolo ir krepšinio! Jeigu žaidėjas yra naudingas, rungtyniaja rezultatyviai ir klauso trenerio nurodymų, niekas ant suoliuko jo nemarinuos.

Dar vienas atkrintamųjų varžybų herojus – Sergejus Monia. Jis taip pat pademonstravo, kad jokie legionieriai jam nesutrukdys gauti daugiausiai žaidimo laiko, mesti lemiamus metimus ir efektyviai dengti varžovus.

Atskirai norisi paminėti ir Andrejų Kirilenką, kuris į CSKA sugrįžo sezonui jau įpusėjus. Kirilenka ne tik sustiprino komandos žaidimą, bet ir gerokai padidino susidomėjimą čempionatu. Į USK CSKA areną iš karto ėmė rinktis daugiau žmonių – visi savomis akimis norėjo pamatyti gyvą Rusijos krepšinio legendą.

Taip pat mums trūks Aleksandro Kauno, kuris sužaidė puikų sezoną, tačiau nusprendė baigti savo karjerą Maskvos klube.

Atkrintamosiose varžybose pasirodė naujas VTB Vieningosios lygos talismanas: šoklus leopardas, vilkintis 29 numeriu pažymėtus marškinėlius.

Man taip pat teko pabendrauti su lygos talismanu. Pirmą kartą Krasnodare, kuomet po pusfinalio serijos rungtynių mes kartu su leopardu gėrėme imbierinę arbatą. O antrą kartą bendravome Sokolnikų parke Maskvoje, kuomet kartu rengėme meistriškumo kursus.

Kaip jūs jau žinote, leopardas gavo Bubos vardą, glaudžiai besisiejantį su „Nižnij Novgorod“ ekipos gynėjo Jevgenijaus Baburino pravarde. Vardas talismanui buvo išrinktas atkrintamųjų varžybų metu, o tuo pačiu identišku vardu buvo pavadintas ir gyvas talismano brolis dvynys – rezervate „Leopardų žemė“ gyvenantis plėšrūnas. Tikiuosi, tokiu būdu mums pavyko atkreipti dėmesį į nykstančias gyvūnų rūšis ir papildyti labdaringo gyvūnų teises ginančio fondo sąskaitą.

Sezono pabaigoje man pavyko du kartus pabūti trenere – vadovavau dviems labai įdomiems kolektyvams. Pradžioje tai buvo komanda #gėrio „laikai“, į kurios sudėtį pateko Rusijos sporto žvaigždės, aktoriai ir politikai. Rungtynės buvo draugiškos, visos surinktos lėšos buvo paaukotos vaikų namams. Aš labai džiaugiuosi, kad turėjau progą sudalyvaut akcijoje, padėti vaikams ir patreniruoti tokią žvaigždišką komandą.

Mano antrosios rungtynės trenerės vaidmenyje buvo tradicinis „Krepšinio draugų mačas“, kurį organizavo VTB Vieningoji lyga. Prieš pirmąsias finalo rungtynes ant CSKA arenos parketo išbėgo žurnalistų ir lygos darbuotojų komanda, sustiprinta keliais lygos klubų darbuotojais. Šią ekipą sudarė tikros žvaigždės: Jiri Zidekas, Tomas Pačėsas, Pavelas Astachovas, Sergejus Kuščenka, Olegas Fokinas...

Likus dienai iki rungtynių mes surengėme treniruotę. Kuomet užėjau į salę ir pamačiau aikštės viduryje stovintį krepšį su kamuoliais, pirmą kartą per dvejus metus užsimaniau pažaisti krepšinį. Geri žmonės man greitai atrado sportinę uniformą ir aš turėjau pirmąją po ilgo laiko tarpą krepšinio treniruotę. Kol mėginau įsitraukti į žaidimą, žurnalistai manęs negailėjo – blokavo ir stumdė, tačiau vėliau, kuomet pajutau metimą, puolime ėmiau žaisti kur kas geriau, prisiminiau ir firminius triukus gynyboje. Čia mintys sukosi jau ne apie manikiūrą!
Prisiminimų pakako visiems: ir apdraskytiems bei apdaužytiems varžovams, ir man, kadangi turėjau malonumą žaisdama krepšinį. Kitą dieną, jau per oficialias rungtynes, aš nusprendžiau išeiti į aikštelę ir... pasigailėjau. Mes pralaimėjome mačo pabaigoje, kuomet Nikita Zagdajus nusprendė nesitaikyti su lygiu rezultatu (45:45), ir, kamuoliui atsitrenkus į koją, jį perėmė ir vienas nuskubėjęs prie krepšio pelnė pergalingus taškus. Metimas buvo įskaitytas, vaizdo peržiūros mes nereikalavome. Ir visgi... buvo labai apmaudu pralaimėti, netgi ir draugišką mačą.

Šį sezoną man teko daugiau atsakomybės. Kartu su Jiri Zideku VTB Vieningąją lygą aš atstovavau Eurolygos, ULEB ir FIBA organizacijų posėdžiuose. Buvo labai daug įdomių komandiruočių ir naudingo bendravimo, kurio dėka aš įgijau neįkainojamos profesionalumo patirties.

Priešakyje – eiliniai posėdžiai FIBA ir Eurolygos ofisuose. Klubinis sezonas baigėsi, tačiau tarpsezonis bus ne mažiau karštas. Juk Europos krepšininyje visuomet nestinga problemų. Tačiau apie tai – kitą sykį...

Negalima pamiršti ir moterų krepšinio! Dabar pačiame įkarštyje – Europos moterų čempionatas. Rusijos rinktinė sėkmingai startavo, įtikinamai nugalėjo Kroatiją ir Didžiąją Britaniją. Antrąja pergale aš buvau labai patenkinta, kadangi su britėmis turiu savų sąskaitų...

Šiek tiek nepasisekė trečiojoi turo rungtynėse su Latvija, tačiau kas sakė, kad bus lengva? Šiais metais turime įdomią komandą, patirties ir jaunimo lydinį. Pavyzdys – Osipovos ir Vadejevos duetas. Irina iki šiol nenusileidžia varžovėms trijų sekundžių zonoje ir dominuoja kovoje dėl atšokusių kamuolių, o Maša, kuriai vos 16 metų, savo naudingu žaidimu labai panaši į garsiąją Mariją Stepanovą.

Paskutinėse pirmojo etapo rungtynėse Rusijos rinktinė 24 taškų pranašumu nugalėjo Serbiją ir demonstravo kokybišką krepšinį. Netrukus į Vengriją palaikyti krepšininkių vyksiu ir aš. Tikiu komandine sėkme!

sports.ru