Olegas Okulovas:
„Jenisej“ remsimės komanda, o ne vienu žaidėju“

Naująjį sezoną Krasnojarsko „Jenisej“ komanda pradės su nauju vyriausiuoju treneriu. Rusijos krepšinio specialistas Olegas Okulovas, žinomas savo darbu Jekaterinburgo „Ural“ klube, dės akcentą ant komandinio krepšinio ir kibios gynybos.

Duodamas interviu mūsų svetainei jis papasakojo, pagal kokius principus buvo buriamas naujas sibiriečių kolektyvas, iš arčiau supažindino su Krasnojarsko ekipos naujokais, prisiminė sezoną „Liepaja“ komandoje Latvijoje, prisipažino, kad mėgsta žvejybą ir nekenčia pralaimėjimų.

- Papasakokite, kaip sulaukėte pasiūlymo vadovauti „Jenisej“. Ar jis buvo labai netikėtas?
- Vladimiras Petrokovskis asmeniškai susitiko su kiekvienu kandidatu į vyriausiojo trenerio postą, tuo pačiu ir su manimi. Aš papasakojau jam apie savo žaidimo supratimą, savo požiūrį į darbą. Ir aš labai džiaugiuosi, kad klubo vadovybė priėmė sprendimą komandą patikėti man.

- Keletą paskutinių sezonų dirbote Jekaterinburgo „Ural“ klube. Kokie pagrindiniai prisiminimai iš to laikotarpio?
- Visų pirma smagu prisiminti puikią atmosferą komandos viduje. Mes du kartus iš eilės laimėjome Superlygą. Manau, kad tai yra neblogas rezultatas. Taip pat mums pavyko prasibrauti į „Eurochallenge“ turnyro ketvirtfinalį ir Rusijos taurės finalo ketvertą.

- Į „Jenisej“ jūs atvykote su savo požiūriu į krepšinį. Kokia bus Krasnojarsko komanda ateinančiame sezone?
- Į šį klausimą sudėtingą atsakyti. Visi žaidėjai parinkti atsižvelgiant į mano krepšinio supratimą, o dabar turime laiko tam, kad įsitikintume, ką vienas ar kitas žaidėjas gali pademonstruoti realiai, o ne vaizdo įrašuose. Krepšinis greitai keičiasi – tai greitas ir atletiškas žaidimas, todėl norėtųsi neatsilikti nuo tendencijų.

- Кokie tikslai buvo keliami transferų rinkoje? Ar pavyko sustiprinti reikiamas pozicijas?
- Ne viskas pavyksta taip, kaip norėtųsi. Visuomet yra finansų faktorius, be to, žaidėjai nori rinktis arčiau Europos esantį klubą. Jie nori mažiau laiko praleisti lėktuvuose, o daugiau – su šeimomis. Tačiau iš esmės vasaros darbais aš esu patenkintas.

- Į komandą atvyko klasikinis vidurio puolėjas – vokietis Timas Ohlbrechtas. Ar tai reiškia, kad Krasnodaro komanda dažniau demonstruos pozicinį krepšinį?
- Ohlberchtas yra praėjęs JAv krepšinio mokyklą, tapęs NBA Plėtojimosi lygos čempionu. Šis žaidėjas pakankamai greitai juda. Tačiau mes norėtume, kad pas mus žaistų komanda, o ne vienas žaidėjas.

- Du kiti legionieriai – D.J. Kennedy ir Tony Tayoras nėra naujokai VTB Vieningoje lygoje. Savo laiku jie atitinkamai žaidė „Krasnyj Oktiabr“ ir „Turow“ komandose. Kokios stipriosios šių amerikiečių pusės?
- Tayloras – tai pajėgus „pirmasis numeris“, kuris, visų pirma, moka gerai gintis ir mėgsta šitą darbą. Jis taip pat gali sukurti progas partneriams, atakuoti pats. D.J. Kennedy – tai, tikras „trečiasis numeris“, kurio ūgis – 198 cm. Tai labai agresyvus krepšininkas, galintis užvesti komandą ir imtis iniciatyvos pats. Taip pat jis puikiai žaidžia vienas prieš vieną.

- Paskutinis klubo pirkinys – amerikietis Delronas Jamesas. Kaip planuojate jį išnaudoti?
- Jameso pozicija – sunkusis krašto puolėjas, o jo fiziniai duomenys daro krepšininką labai univeraliu. Esu įsitikinęs, kad jis komandai duos daug naudos.

- Ar komanda planavo išlaikyti du praėjusio sezono lyderius – D.J. Cooperį ir Elmediną Kikanovičių?
- Tai – puikūs žaidėjai. Mano nuomone, jeigu Kikanovičius būtų norėjęs likti, jis tai ir būtų padaręs, tačiau krepšininkas turėjo pasiūlymų ir pasirinko kitą klubą. Kalbant apie Cooperį, jis ilgą laiką buvo mus dominančių žaidėjų sąraše, tačiau po sėkmingo praėjusio sezono jis pats ilgai negalėjo apsispręsti, kur nori žaisti ir kiek nori uždirbti. Kol jis galvojo, mes pasirinkome kitus žaidėjus.

- „Jenisej“ savo gretose visuomet turi nemažai Rusijos krepšininkų. Ką komandai turėtų duoti naujokai Vzdychalkinas, Spiridonovas ir Pičkurovas?
- Kiekvienas žaidėjas parenkamas ne šiaip sau, aš iš anksto įsivaizduoju, kaip norėčiau išnaudoti vieną ar kitą krepšininką. ir dabar norėčiau, kad kiekvienas iš jų suprastų, ką turi daryti tam tikru epizodu ir kokią vietą aikštėje užimti. Kiekvienas iš jų turi savo vaidmenį ir privalo nešti naudą komandai.

- Turite darbo užsienyje – Liepojos „Lauvas“ komandoje – patirties. Daug kalbama apie krepšinio populiarumą Latvijoje. Ar greitai, jūsų nuomone, VEF ir ¬„Ventspils“ turės rimtų konkurentų savame čempionate?
- Latvijoje eina kitu keliu. Krepšinio populiarumas gali būti tiesiogiai susijęs su vaikų, jaunimo sporto plėtra. Tam, kad kiekviena komanda atitiktų aukštus reikalavimus, reikia daug pinigų, o Latvijoje jų greičiausiai tiek niekada ir nebus. Tačiau krepšinis dėl to ne mažiau populiarus. Ir Lativjos jaunimo rinktinės demonstruoja aukštą meistriškumą.

- Ką „Jensiej“ klube veikiate šiuo metu?
- Mes atliekame praėjusio sezono analizę. Kol kas sirgaliams pasakysiu, kad labiausiai akcentuojame gynybą. Įprastai mano komandos naudoje kelias gynybos sistemas. Aš griežtai reikalauju, kad tai būtų vykdoma. Tačiau, žinoma, kiekvienas gali klysti. Stengsimės, kad tų klaidų būtų mažiau.

- Trenerio darbas – nedėkingas ir kamuojantis daug nervų. Kaip jūs reaguojate į kritiką?
- „Pralaimėjus draugų nebelieka“, – aš visuomet prisimentu šią frazę. Per darbo metus jau išmokau filtruoti kritiką. Yra žmonės, kurie stengiasi padėti ir nukreipti teisinga linkme, paaiškinti, kaip dirba krepšinio klubai, kaip dirba žaidėjai, kaip viskas keičiasi krepšinyje. Tokia kritika visiškai normali ir kai kuriais momentais netgi gali su ja sutikti.

- Kiek jūs kontroliuojante savo emocijas žaidimo metu? Buvęs Krasnojarsko ekipos treneris Stevanas Karadžičius neretai užsidirbdavo technines pražangas...
- Kažakda manęs po pralaimėjimo per spaudos konferenciją paklausė: „Jūs atrodote sukrėstas. Kodėl?“. Aš atsakiau: „O jūs matėte linksmų trenerių po pralaimėjimo? Ir kaip jūs reaguotumėte ir ką parašytumėte apia mane, jei aš linksminčiausi po neskėmės?“.
Jeigu rimčiau, technines pražangas gaunu retai. Pavyzdžiui, Latvijoje tai buvo tik vienas kartas per sezoną. Aš emocionalus, kaip ir dauguma trenerių, tačiau stengiuosi gerbti save ir kitus mačo dalyvius. Aš suprantu, kad teisėjų sprendimai pakeičiami retai. Teisėjai taip pat yra žaidimo dalyviai ir taip pat bendrauja, kaip žaidėjai ir treneriai. Kieno klaidos turėjo daugiausiai įtakos rezultatui, geriausiai paaiškėja kitą dieną, peržiūrėjus vaizdo įrašą. O kad rungtynių metu arba po jų netrūksta emocijų – visiškai normalu. Krepšinis – tai mūsų gyvenimas. Jūs visuomet šypsotės ir visuomet esate korektiškas, kai jūsų nuotaika bloga? Žinoma, sugebėjimas slėpti savo negatyvias emocijas – tai puiki savybė. Reikia išmokti gerbti aplinkinius. Tai mano nuomonė.

- Ar turite kokį nors hobį be krepšinio? Kuo Olegas Okulovas užsiima laisvu metu?
- Krepšinis užima didžiąją mano gyvenimo dalį, todėl laiko kitiems užsiėmimams turiu nedaug. Tačiau nepaslaptis, kad aš mėgstu gaminti maistą, taip užsimirštu. Tačiau laisvų dienų ateinantį sezoną beveik nenusimato. Taigi, jeigu pasakyčiau, kad mėgstu žvejybą, tai reikštų, kad aš ją mėgstu vieną kartą per metus. Bet mėgstu beprotiškai (juokiasi).