Bradas Greenbergas:
„Dabar „Avtodor“ – visiškai kita komanda“

Saratovo „Avtodor“ debiutiniame sezone įsiminė ryškiu ir atakuojančiu žaidimu, bebaime kova su favoritais, emocionaliais sirgaliais ir charizmatiškais lyderiais – reaktyviniu Courtney Fortsonu ir galiūnu Kirilu Fesenka. Ateinantį sezoną „Avtodor“ ekipa pradės vadovaujama naujo trenerio Brando Greenbergo. Interviu mūsų svetainei amerikietis krepšinio specialistas paaiškino, kaip pasikeis Saratovo ekipos žaidimas, kas ateis į pagalbą lyderiams, papasakojo apie Artiomo Klimenkos ateitį ir pažadėjo iškelti „Avtodor“ į naujas aukštumas.

- Papasakokite, kaip atsidūrėte „Avtodor“ komandoje?
- Mano agentas dirbo su „Avtodor“ ir anksčiau – jis ir pasiūlė klubo vadovybei mano kandidatūrą. Pajėgi VTB Vieningoji lyga, dalyvavimas Europos taurėje ir konkurenciga komanda su įdomia istorija – šie faktoriai ir buvo lemiami. Po susitikimo su klubo prezidentu Vladimiru Romanovu mes ir nusprendėme sudaryti kontraktą.

- Ką jūs prieš tai girdėjote apie „Avtodor“ ir VTB Vieningąją lygą?
- Aš visuomet daug domėjausi Europos krepšiniu ir žinau, koks aukštas yra VTB Vieningosios lygos meistriškumas. Čia konkurencija itin didelė.

- Pakalbėkime apie naujokus. Daugelis mano, kad Malcolmas Armsteadas ir Jeffas Brooksas turėtų tapti lygos žvaigždėmis. Ar su tuo sutinkate?
- Jeffas puikiai pasirodė Eurolygoje – tai komandinis žaidėjas, jis atlieka daug nepastebimo darbo, kuris padeda nugalėti. Malcolmas – labai greitas gynėjas, kuris žaisdamas Saratovo komandoje ir VTB Vieningoje lygoje pakils į naują meistriškumo lygmenį. Jis pasitiki savimi ir yra pasirengęs naujam iššūkiui.

- Kas iš „Avtodor“ žaidėjų maloniai nustebino jus ikisezoninių kovų ir kontrolinių rungtynių metu?
- Aš sužavėtas Jevgenijaus Kolesnikovo – tai labai protingas ir puikius įgūdžius turintis gynėjas. Negaliu nepaminėti ir Deniso Lukašovo, kuris prie mūsų prisijungė visai neseniai, tačiau jau pademonstravo, kad yra patyręs ir aukšto meistriškumo žaidėjas, daug mums padedantis sezono metu.

- Ar galima lyginti praėjusių metų „Avtodor“ ir tą komandą, kuri dabar rengiasi sezonui?
- Dabar „Avtodor“ – visiškai kita komanda. Praėjusiame sezone labai didelė įtaką ekipos žaidimui darė Courtney Fortsonas ir Kirilas Fesenka. Jie išvyko ir dabar mūsų darbas – pasidalinti atsakomybę puolime, viską subalansuoti. Be to, mums būtina geriau žaisti gnyboje, kad pasiektume savo tikslus.

- Galite trimis žodžiais apibūdinti būsimą Saratovo komandos žaidimo stilių?
- Man pakaks keturių žodžių: gynyba, konkurencingumas, atsidavimas ir energija.

- „Avtodor“ visuomet stengdavosi išnaudoti jaunus žaidėjus. Kas, jūsų nuomone, gali pakilti į naują lygmenį ateinančiame čempionate?
- Artiomas Klimenka – jaunas ir talentingas aukštaūgis, kuris turi potencialo tapti tikrai geru žaidėju. Ateinantis sezonas jam labai svarbus. Artiomui dar tik 21-eri, jo kūnas vis stiprėja, tačiau jam dar reikia daug dirbti, kad galėtų profesionaliame krepšinyje atsilaikyti psichologiškai. Klimenka pagal savo ūgį turi gerus instinktus ir yra pankankamai judrus. Jam dar viskas priešakyje.

- Nuo pirmojo savo sezono lygoje „Avtodor“ privertė turnyro favoritus gerbti save. Kokius tikslus jūs keliate komandai?
- Pagrindinis tikslas –  atskleisti visą potencialą. Reikia rodyti geriausią galimą savo krepšinį. Privalome patekti į atkrintamąsias varžybas ir turėti galimybę pakovoti dėl titulo. Taip, tikslas labai ambicingas, bet mes tokiam iššūkiui esame pasirengę. Europos taurėje planuojame įveikti pirmąjį etapą.

- Dirbote ir JAV, ir Europoje. Kur pagrindiniai skirtumai?
- Jeigu kalbėsime apie patį krepšinį, tai aš tikiu, kad paties žaidimo principai yra panašūs. Žinoma, skiriasi stiliai, tačiau viskas vis tiek remiasi tuo, kad reikia žaisti susitelkus ir organizuotai, ieškoti laisvo žaidėjo. Ironija ta, kad amerikietiškas krepšinis  vis labiau panašėja į europietišką. Naudojamos užtvaros, ištampoma gynyba – visus šiuos elementus amerikiečiai treneriai išmoko iš Europos specialistų.

- Su trenerio profesija savo gyvenimą susiejote nuo 22-ejų metų. Kokius momentus geriausiai ir ryškiausiai prisimenate dabar?
- Man labai pasisekė, kad mėgstamą darbą dirbau beveik visą gyvenimą. Pradžioje mokiausi iš savo tėvo, vėliau man teko garbė padirbėti su Jimu Line'u, kuris mane treniravo koledže. Jimas pasikvietė mane iš karto po to, kai baigiau žaisti ir labai ilgą laiką aš dirbau greta jo – tiek studentų krepšinyje, tiek su profesionalais NBA. Turėjau galimybę treniruoti būsimus NBA Šlovės muziejaus narius ir būti tikrai didžių kolektyvų nariu. Asmeniškai niekuomet nepamiršiu, kai kartu su Haifos „Maccabi“ mes laimėjome Izraelio čempionatą, nugalėję principinį varžovą Tel Avivo „Maccabi“. Be to, aš padėjau formuoti Portlando „Trail Blazers“ komandą 80-ųjų pabaigoje – 90-ųjų pradžioje. Visko ir nepapasakosi... Pasikartosiu – man labai pasisekė, kad turėjau galimybių dirbti aukštame lygyje, skirtingose šalyse. Ir dabar labai džiaugiuosi, kad įgysiu naujos patirties Saratovo klube. Nekantriai laukiu debiuto VTB Vieningoje lygoje.