Ronenas Ginzburgas:
„VTB Vieningoji lyga padėjo „Nymburk“ ir Čekijos rinktinei“

Čekijos rinktinė tapo tikru neseniai pasibaigusio Europos čempionato netikėtumu – Roneno Gizburgo treniruojama komanda pirmą kartą istorijoje pateko į atkrintamųjų varžybų ketvirtfinalį. Sėkmės aurą krepšinio specialistas iš Izraelio pamėgins įkvėpti ir „Nymburk“ komandai – daugkartinei Čekijos čempionei.

Interviu mūsų svetainei Ronenas Ginzburgas pasidalijo sėkmės paslaptimi Europos čempionate, paaiškino, nuo ko priklauso krepšinio populiarumas šalyje bei atskleidė, ko tikisi iš Nymburko komandos ateinančiame sezone.

– Sveikiname su puikiu pasirodymu Europos čempionate! Kas buvo pagrindinis Čekijos rinktinės sėkmės faktorius?
– Visų pirma mums pavyko sukurti puikią komandos „chemiją“. Rinktinės pasirengimui turi kur kas mažiau laiko, nei komandos, tačiau mums pavyko sukurti puikią atmosferą, vėliau padėjusią ir aikštėje. Žinoma, norėčiau išskirti Janą Vesely ir Tomašą Satoransky, kurie sužaidė puikų turnyrą, lyg tikos Europos žvaigždės. Jiems pavyko puikiai bendradarbiauti aikštėje, jie susižaidė su veteranais ir jaunimu. Kiekviienas puikiai suprato, kad Vesely ir Satoransky yra vedantys žaidėjai, turintys veiksmų laisvę aikštėje. Aš savo ruožtu noriu pažymėti, kad krepšininkai buvo atviri mano idėjoms ir vykdė trenerių štabo nurodymus.

– Kaip Čekijos rinktinėje pasirodė „Nymburk“ krepšininkai?
– Ne taip ir blogai (juokiasi). Jie atliko daug juodo darbo. Be tokių žaidėjų, kaip Jiri Welschas, rezultato nebūtume pasiekę. Vojtechas Hrubanas – talentingas, jaunas krepšininkas, kuris turi iššauti naujame VTB Vieningosios lygos sezone. Praėjusį sezoną jis žaidė nestabiliai, tačiau sugebėjo geriausias savo savybes atskleisti Europos čempionate. Tą patį galiu pasakyti ir apie Pavelą Houšką. Petras Benda – dar vienas svarbus žaidėjas, aikštėje viską atiduodantis tiek vilkėdamas komandos, tiek rinktinės marškinėlius.

– Ar žaidėjams padėjo VTB Vieningoje lygoje įgyta patirtis?
– Be abejonės. Prieš čempionatą iš karto iškėliau tikslą – patekti į Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių atrankos turnyrą. Pradžioje niekas rimtai nepatikėjo, todėl aš pasakiau: „Savo gretose turime du Eurolygos krepšininkus, Satoransky ir Vesely, o beveik visi kiti krepšininkai žaidžia Europos taurės ir VTB Vieningosios lygos dalyvės „Nymburk“ komandos gretose.“ Manau, kad galutinė mūsų užimta vieta – logiškas rezultatas, o lyga tikrai padeda krepšininkams tobulėti.

- Jus galima vadinti vienu didžiausių Čekijos krepšinio specialistų. Rinktinėje turėjote tikras žvaigždes – Janą Vesely ir Tomašą Satoransky. Galima tikėtis tolimesnio proveržio?
– Kuomet aš į Čekiją atvykau prieš devynierius metus, iš karto iškėliau sau tikslą – pakelti šią sporto šaką į naują lygį. Čekijoje yra daug talentingo jaunimo. Janas ir Tomašas – šio teiginio patvirtinimas. Problema yra ta, kad čia ne tiek daug krepšinio komandų, tačiau lygis vis kyla. Pradžioje Čekijoje visi juokėsi, kad nežino, kas yra krepšinis. Aš atsakiau, kad nežinau, kas yra ledo ritulys. Svarbiausia, kad po šio čempionato Čekijos krepšinio federacija padarytų tinkamas išvadas ir mes žengtume į priekį.

– Kas gali padėti populiarėti krepšiniui Čekijoje?
– Būtų neblogai, jei VTB Vieningoje lygoje atsirastų dar viena Čekijos komanda. Tai duotų didelį impulsą krepšinio populiarėjimui šalyje. Lyga padeda tobulėti Nymburko komandai, o kartu ir Čekijos rinktinei. Taip pat dalyvavimas tokiose varžybose padidintų čekų galimybes europiniuose turnyruose turėti ir antrą šalies komandą.

– Jeigu vieną žaidėją iš rinktinės galėtumėte pasiimti į klubą, kas tai būtų?
– Labai sunku pasakyti… Žinoma, jeigu Satoransky ir Vesely kartu žaistų „Nymburk“ gretose, tai būtų neįtikėtina. Visgi jeigu reikėtų išsirinkti vieną, tai būtų Satoransky. Šis vaikinas visą komandą iš karto padaro geresne – su juo galėtume mesti iššūkį netgi CSKA.

– Po dvejų metų sugrįžote į Nymburką. Kas paskatino priimti tokį sprendimą?
– Aš klube praleidau 7 savo gyvenimo metus, jis man tapo tikra šeima. Žinau viską, kas vyksta komandoje, pažįstu žaidėjus. Čia jaučiuosi komfortabiliai. Ekipa žaidžia pajėgiuose turnyruose, todėl pasiūlymą priėmiau vos jo sulaukęs.

– Kaip planuojate pakeisti komandos žaidimą?
– Nusprendėme pakeisti ne tik žaidimą, bet ir viso klubo vystymosi kryptį. Norime pasitikėti jaunimu, duosime jiems daugiau žaidimo laiko, limituosime veteranų minutes ant parketo.

– Papasakokite apie komandos naujokus. Kas iš jų gali tapti lyderiais?
– Jeigu aš žinočiau (juokiasi). Mes įsigijome jaunų krepšininkų, kurie yra neprognozuojami, tačiau komanda tiki jų talentu. Jie gali kokybiškai pakeisti mūsų klubo žaidimą. Pirmoje ir antroje pozicijose pakviestas žaisti Chassonas Randle'as neseniai baigęs Stanfordo universitetą. Taip pat mes įsigijome talentingą žaidėją iš Kubos Howardą Sant-Rossą. Tikimės, kad jis taps VTB Vieningosios lygos atradimų. Julianas Vaughnas – judrus ir koordinuotas vidurio puolėjas. Labiausiai išskirti Maxime'ą De Zeeuwą, kuris yra vienas iš Belgijos rinktinės lyderių, su kuria žaidėme Europos čempionate.

– De Zeeuwas savo žaidimu primena Radoslavą Rančiką – ilgametį komandos lyderį, kuris gimęs taip pat ne krepšinio šalyje – Slovakijoje...
– Aš džiaugiuosi, kad man teko padirbėti su Rado. Jis įvairiapusis, pajėgus ir protingas. Noriu, kad De Zeeuwas Nymburke užimtų jo vietą ir rungtyniautų ne prasčiau. Būtent judviejų žaidimo panašumas ir buvo vienas iš faktorių, dėl kurių pasirinkome Rančiką.

– Jiri Welschas – tikras Čekijos krepšinio simbolis. Ar jis bus jūsų pagrindinis pagalbininkas aikštėje?
– Naujame sezone Jiri komandoje nevaidins svarbios rolės. Jam 35 metai ir aikštelėje 30 ar 40 minučių žaidėjo laikyti nebegaliu. Jis jau yra mūsų žaidėjų treneris, tiek ant parketo, tiek ant atsarginių suolelio. Su tokiu žaidėju, kaip Jiri, galima nesijaudinti: jeigu žaidimas nesiklijuoja, tu turi galimybę jį išleisti į aikštę ir kažką pakeisti.