5 „Nižnij Novgorod“ sėkmės Sankt Peterburge faktoriai

Ketvirtfinalio dvikova tarp „Zenit“ ir „ Nižnij Novgorod“ tapo pačia įdomiausia tarp visų šio atkrintamųjų varžybų mūšių. Serijos baigtis buvo nulemta tik paskutinėse rungtynėse Sankt Peterburge, kur sėkmė atsisuko į Ainaro Bagatskio auklėtinių pusę. Tradicinėje rubrikoje „Analitiko žvilgsnis“ Konstantians Kurčeas išskiria 5 pagrindinius faktorius, kurie nulėmė svečių pergalę šiame susitikime.

Tarence'o Kinsey pasirodymas
Per pirmąsias ketverias rugntynes Kinsey niekuo neišsiskyrė iš komandos draugų. Tačiau pačiu atsakingiausiu momentu amerikietis tapo tikru juoduoju arkliuku. Tarence'as drąsiai ėmėsi iniciatyvos ir pats vienas užbaigė keletą itin svarbių atakų. Jo dėka svečiai perėmė iniciatyvą trečiojo kėlinio metu. Per antrąją mačo pusę Kinsey surinko 18 taškų ir kiekvienas iš jų artino Žemutinio Naugardo kolektyvą prie pergalės.

Tayloro Rochestie pabudimas
Dar vienu šių rungytnių herojumi tapo Tayloras Rochestie. Jo statistika nebuvo gniaužianti kvapą, tačiau vien tik skaičiais įžaidėjo reikšmės įvertinti nepavyks. Rochestie svečius vedė į priekį lemiamomis akimirkomis. Jis pataikė ne vieną svarbų metimą, neleidusį šeimininkams priartėti prie „Nižni Novgorod“ ekipos, tačiau dažniausiai sėkmingai atsistuodavo komandos draugams. Jo perdavimas laisvam Artiomui Parachovskiui, atliktas likus žaisti 40 sek. iki finalinės sirenos, galutinai sugriovė visas „Zenit“ viltis kovoti dėl pergalės.

Walterio Hodge'o pasyvumas pabaigoje
Tuo metu pagrindinė šeimininkų žvaigždė Hodge'as į jį dėtų vilčių nepateisino. Visą seriją Walteris rungtyniavo netolygiai ir lyderio vaidmuo dažnai atitekdavo Dmitrijui Kulaginui. Taip nutiko ir penktose serijos rungtynėse. Kol rusas praktiškai vienas pats stengėsi išlaikyti nenugrimzusį „Zenit“ laivą, Hodge'as visiškai pasimetė gynybinėse varžovų schemose. Lemiamo ketvirčio metu Hodge'o ant parketo praktiškai nesimatė. Nepataikęs kelių metimų kėlinio pradžioje, vėliau jis ilgam pasitraukė į šešėlį. Apie save jis priminė eiliniu netaikliu metimu pačioje mačo pabaigoje, kuomet rungtynių baigtis jau buvo nulemta.

Įtemptų mačo pabaigų patirtis
„Zenit“ – viena iš jauniausių lygos komandų. Reguliariojo sezono metu šis faktorius dažnai buvo palankus Vasilijaus Karasiovo kolektyvui – „Zenit“ neretai varžovus pranokdavo fizine jėga ir noru nugalėti. Visgi atkrintamosiose varžybose pagrindinį vaidmenį atliko patirties faktorius. Sankt Peterburgo atstovams akivaizdžiai trūko stabilumo ir šaltakraujiškumo. Tuo metu jų varžovai sugebėjo susiimti lemiamu momentu. Pernykštis žygis iki finalo ir Eurolygos turnyro patirtis užgrūdino „Nižnij Novgorod“ charakterį. Šis faktorius labai ryškiai atsiskleidė per rungtynes Sankt Peterburge. Svečiai, perėmę iniciatyvą trečiajame kėlinyje, priekyje išliko iki pat finalinės sirenos.

Suolelis
Dar vienu faktoriumi, kuris buvo parankesnis svečiams, tapo atsarginių suolelio žaidėjų indėlis. Šeimininkų gretose stengėsi Kulaginas, stebino Jevgenijus Valijevas, retkarčiais blykstelėdavo Hodge'as ir Cameronas Jonesas, tačiau to nepakako. Neigiamai nustebino Kyle'as Landry, Artiomas Vichrovas ir D.J. Stephensas. Žaidėjai, kurie reguliariojo sezono metu buvo vienais komandos lyderių, buvo praktiškai nepastebimi svarbiausių čempionato rungtynių metu.

Jų varžovai taip pat negalėjo pasigirti stabilumu. Nei vienas iš krepšininkų tolygiai nesužaidė visų serijos rungtynių. Tačiau kiekvienose iš jų atsirasdavo lyderis, galėjęs tempti komandą į priekį. Semionas Antonovas, Dmitrijus Chvostovas, Jevgenijus Baburinas, Trey Thompkinsas, Tayloras Rochestie, Terence'as Kinsey, Artiomas Parachovskis, Galas Mekelis – kiekvienas iš jų iššaudavo atskirose rungtynėse. Taigi Ainaras Bagatskis turėjo didesnių rezervų, kurie padėjo komandai pratęsti žygį link čempionų taurės.

Ketvirtfinalio serija tarp šių dviejų komandų tapo tikra atkrintamųjų varžybų puošmena. Akis į akį susirėmė dvi panašaus pajėgumo ekipos. Visgi „Nižnij Novgorod“ pergalė yra pelnyta. „Zenit“ pademonstravo aistrą, azartą ir atsidavimą, taip nusipelydami sirgalių simpatijų. Ir visgi meistriškumo lygis, patirtis ir ilgesnis atsarginių žaidėjų suolas nulėmė galutinį jų varžovų laimėjimą.